Saulė pagerina nuotaiką, skatina džiaugsmo hormono serotonino sintezę, pagerina kraujo apytaką. 

Vasarą, kai saulės turime užtektinai, esame linksmesni, smagesni ir optimistiškai nusiteikę gyvenimui. 

Saulės spinduliai –tai tam tikros UV bangos. Į žemę prasiskverbia matoma ir nematoma jų dalis – tai ultravioletiniai ir infraraudonieji spinduliai. 

Infraraudonieji spinduliai – šiluminiai, jie prasiskverbia pro odą į giliau esančius organus. Per didelis jų kiekis gali sukelti šiluminį smūgį, tačiau šie spinduliai neprisideda prie įdegimo.

Kalbant apie ultravioletinius spindulius reikia pasakyti, kad UV spinduliai neigiamai veikia odą. Tai parodo odos perštėjimas, niežėjimas. UV spindulių poveikyje susidaro laisvieji radikalai.

Ultravioletiniai spinduliai skirstomi į 3 tipus: UVA, UVB, UVC. UVC spinduliai yra patys trumpiausi, bet turi daugiausia energijos. Gerai tai, kad juos sulaiko žemę gaubiantis ozono sluoksnis. UVB spinduliai suteikia odai gražų rusvą atspalvį, tačiau gali sukelti nudegimus, didinti melanomos atsiradimo riziką. UVA spinduliai skatina vitamino D gamybą, padeda staigiai įdegti, pasiekia giliausius odos sluoksnius, tačiau tuo pačiu ir skatina raukšlių formavimąsi, odos senėjimą, sausėjimą, sukelia DNR mutaciją, gali turėti įtakos piktybinių odos vėžio formų vystymuisi.

Didelės saulės spindulių dozės, ypač jei jos yra dažnos greitina odos senėjimą, gali iššaukti fotoalergiją. Pakitimai, vykstantys odoje, saulei veikiant, yra labai individualūs ir priklauso nuo skirtingo odos pažeidžiamumo ir odos gebos regeneruoti. 

Ultravioletiniai spinduliai ypač aktyvūs prie vandens, snieguotose vietovėse ir kitur, kur šie spinduliai gali reflektuoti (atsimušti nuo daiktų). Paros laikas, kada saulės spinduliai yra aktyviausi yra tarp 10 val. ryto ir 15 val. po pietų – šiuo metu buvimas saulėje yra ypač pavojingas.